- prieškarinis
- prieškarìnis, -ė adj. (2) 1. buvęs prieš karą: Prieškarìniais laikais NdŽ. Kaunas atrodė sumenkęs, netekęs prieškarinio savo blizgesio, žmonės neramūs nuo pergyventų nelaimių rš. Per trumpą laiką atkurtas ir viršytas prieškarinis žemės ūkio produkcijos lygis sp. Pirmojoje savo romano dalyje jis vaizduoja prieškarinį Lietuvos kaimą A.Vencl. Da čia prieškarìnis lizdas Alk. 2. DŽ skirtas šalinti karams, antikarinis.
Dictionary of the Lithuanian Language.